Thursday, April 17, 2014

3. Atėjimas.



2014 04 11
Viskas prasidėjo po 5 iš ryto penktadienį. nubėgo pirmi vandenys ir palengva bėgo visą dieną. apie 15,30 prasidėjo pirmieji taip vadinami priešgimdyviniai sąrėmiai. apie 17 nulėkėm į ligoninę - apžiūrėjo patikrino, sako nėr ko jum čia sėdėt. tai išvarėm namučių, o nuo 21 jau rimčiau pradėjo imt mano Saulutę. Tai susimetėm krepšius ir į ligoninę. Paguldė. nuo kokios 12 prasidėjo nežmoniški sąrėmiai, mamukas įsikibus laikės į ranką. Kartais gan smagiai klykdama. Nieks nieko. Akušerė sako - palaukit iki 7, ateis gydytoja. apie antrą laukt jau nebenorėjom. Tai susiskambino su gydytoja, sutarė, kad duos nuo skausmo tabletę. po valandos davė antrą. efekto - nulis, tik skausmai neišpasakyti. 4val. paryčiais buvo priimtas sprendimas duot morfino. Saulutei akys nušvito. VALANDAI. po to vėl tas pats sugrįžęs "malonumas" per sąrėmius. apie 7 akušerei pamatavus, kiek atsivėrė "vartai", mus ištiko lengvas nervinis šokas. 1CM. primetėm, tai taip toliau besitęsiant, po šv. Velykų turėtumėm pamatyt savo stebuklą nereiktų stebėtis, kad gydytoja pasirodė apie 9 - Norvegija vistik . Žinojom, kad ligoninėj dirba viena lietuvė. Pasirodo, užtaikėm ant jos budėjimo. LABAI apsidžiaugėm, nes buvom girdėję, kad čia ją vietinis personalas vadina dr. Hausu. Nesitaiko su sustabarėjusiom taisyklėm, aklai nevykdo prieš 20metų parašytų instrukcijų, o operatyviai reaguoja priklausomai nuo susidariusios situacijos. Žodžiu, apžiūrėjo apuostė, sako ateisiu apie 11. LAUKIAM pusiau nežinioj, kas čia bus toliau. Įvertinusi padėtį, skubiai liepė daryt epidūrą. Norvegė akušerė išsprogdino akis ir 3x perklausė, ar tikrai Nes visi seniai žino, kad Raimonda griežtai prieš visokius epidūrus ir cezarius, tik už natūralų vaiko atėjimą į šį nuostabų pasaulį... Ant smūgio buvo pajungtas lenkutis anesteziologas - labai mielas ir nuoširdus vyrukas Jacek, kurio dėka mano Saulutei nušvito veidukas, ir kokiai gerai valandai dingo tie veriantys skausmai. Su skausmais kartu dingo ir intensyvūs sąrėmiai. Maždaug apie 2 nuspęsta lašint skatinančius per lašelinę. Prasidėjo linksmybės. Anksčiau buvę skausmai akimirksniu nublanko, pusę keturių Saulutė į mane žiūrėjo paklaikusiomis akimis ir šnibždėjo AŠ DAUGIAU NEBEGALIU, padėkit man... Gydytoja šypsojos ir sakė: Jurgita, tu tikrai gali, ir tu TAI padarysi. ir padarė !!! 2014 04 12 15:57 į pasaulį įnėrė galvyte pirmyn Saulutės ir Meškučio dukrytė Rugilė. tetis kaip mat apsipylė ašarom, verkdamas bučiavo savo nuostabiąją žmoną ir dėkojo, kad dovanojo pačią nuostabiausią dovaną - dukrytę. Palata prisipildė belenkokio džiaugsmo, švytėjo ir 24val. atvariusi mamukas, ir nuostabioji gydytoja Raimonda, kurios dėka gimdymo procesas vyko maksimaliai greitai ir, mano vertinimu, pasiekus maksimalių rezultatų mažiausiomis sąnaudomis, ir švelnumo bei ramybės įsikūnijimas norvegė akušerė Randi. Tėveliui buvo suteikta garbė nukirpti virkštelę, taip Rugilei pradedant savo, kaip atskiro žmogučio, gyvenimo kelią. Naujagimės svoris 3360g, ūgis 52cm, galvytės apimtis 35cm. Mamytei teko pakirpt vartelius, kad Princesė pasiektų saulės šviesą, tad po visko teko aptvarkyti ir susiųti žaizdelę.
Vakaras bei vėliau sekusi naktis buvo pilna euforijos ir džiaugsmo,  kad viskas pavyko, Rugilė sveika ir daug mieganti rami dukrytė. Mama net užmigus nebuvo, toks dvasinis pakilimas ir adrenalino antplūdis.

...bus papildyta...

2014 04 15
Jurgita jaučiasi gerai, tik vis tie skausma prakirptoj vietoj - atlėgsta visi patinimai, suleisti gimdymo metu nuskausminamieji seniai baigė veikt, tad tenka keliskart per dieną pasinaudot žvakučių nuo skausmo pagalba . Rugilei gelta, tai kasdien ima iš pėdutės ir tikrina kraują... parveža visą paraudonavusią verkiančią mūsų gražuolę. ir dabar "sėdim ant krepšių" - viskas suruošta važiuoti namučių, ir laukiam rezultatų. tikimės, viskas bus OK ir jau šiandien grįšime į savo jaukius namus. Vakar Jurgitai pradėjo gamintis tikrasis pienukas, tai džiaugiasi ir mažoji princesė, ir mamytė, ir tėtukas. MEILĖ ŠILUMA ir begalinis DŽIAUGSMAS supa mus.



Jus mylintys Rugilė Jurgita ir Mindaugas.

No comments:

Post a Comment